Antrąjame projekto KLAUSINĖJANTYS MENAI etape reziduojantis kūrėjas iš Utenos  Audrius Šimkūnas savo kūrybą pristato taip:
„Kuriu tai kas vadinama „garso menu” - prieš, po ar anapus tradicinio muzikos supratimo. Manipuliuoju vietogarsiais, kolekcionuoju garsovaizdžius, tyrinėju erdvės, jos elementų pajutimą per akustines jų savybes. Vizualiai tai būtų panašu į fotografiją, tačiau užsimerkus, tamsiame kambaryje, kūrinys pavirsta fonografija.
Viešosios erdvės dažniausiai siejasi su tuo, ką žymus amerikiečių muzikantas, ekologas ir bio-akustikas Bernie Krause vadina antropofonija (anthrophony) - žmonių kuriamu triukšmu, kartais kontroliuojamu, tačiau dažniausiai įgaunančiu „laisvas” formas ir egzistuojančiu bei sąveikaujančiu tarpusavyje tarsi savaime, pavirtusiu į „normalų” garsinį foną į kurį niekas nebekreipia dėmesio.
Kaip garso meno kūrėjas aš neišvengiamai vienokiu ar kitokiu būdu susiduriu su viešosiomis erdvėmis. Pirmiausiai, savanaudiškai fiksuojant tų vietų garsus su viltimi, kad šie garsai ateities istorikams padės susidaryti tikslesnį 21-ojo amžiaus paveikslą. Jeigu archyvuose dar įmanoma surasti senosios Utenos nuotraukų ar piešinių, tai apie tai kaip skambėjo Rinkos aikštė turgaus metu galima tik spėlioti.
Kūrinio, kurį įgyvendinu projekto metu idėja - negirdimas miestas. Garsai ar vibracijos, egzistuojantys šalia gerai girdimų akustinių šaltinių. Įrašinėjimui naudojami specialūs kontaktiniai, povandeniniai, neįprastai maži mikrofonai, kurių pagalba vykta garsų medžioklė paprasta ausimi neprieinamose vietose ar objektuose. Galutinis kūrinio variantas bus pateiktas estetizuota garso instaliacijos arba performanso forma.”